Didžiosios Britanijos energetikos sekretorius Edas Milibandas užsiminė apie galimą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo sumažinimą energijos sąskaitose, vyriausybės siekiant palengvinti namų ūkius sparčiai augančių išlaidų sąlygomis. Nors ministras atsisakė detalizuoti planus prieš lapkričio mėnesio biudžeto skelbimą, jis pabrėžė, kad vyriausybė „nagrinėja visas galimybes“ spręsti šalies patiriamą pragyvenimo išlaidų krizę. Šis pasiūlymas ateina po to, kai dar rinkimų kampanijos metu Leiboristų partija žadėjo sumažinti vidutines sąskaitas 300 svarų per metus iki 2030 m.
Vyriausybės pozicija apie energijos sąnaudų mažinimą
Edas Milibandas BBC laidai „Sekmadienis su Laura Kuenssberg“ patvirtino, kad vyriausybė išlieka ištikima rinkimų pažadams sumažinti energijos išlaidas, tačiau atkreipė dėmesį į struktūrines problemas. Ministras pažymėjo, kad dabartinės aukštos kainos yra tiesioginė šalies priklausomybės nuo iškastinio kuro pasekmė. Jis pabrėžė, kad trumpalaikės priemonės, tokios kaip mokesčių lengvatos, turi būti derinamos su ilgalaikiu perėjimu prie švarių energijos šaltinių.
Nors vyriausybė oficialiai nepatvirtina PVM tarifo keitimo planų, Milibando pareiškimai rodo, kad šis klausimas aktyviai svarstomas finansų ministerijos lygmeniu. Ekspertai nurodo, kad 5% tarifo panaikinimas sutaupytų vidutiniam namų ūkiui 86 svarus per metus, tačiau valstybės biudžetui tai kainuotų apie 2,5 mlrd. svarų kasmet. Finansų ministerijos atstovas, prašomas pakomentuoti spekuliacijas, pasakė, jog nekomentuoja „spėliojamų scenarijų“.
Švarios energijos perėjimo argumentai
Energetikos sekretorius energijos kainų problemą įvardijo kaip nacionalinio saugumo klausimą, kuris reikalauja sisteminių pokyčių. Milibandas teigė, kad tik perėjimas prie vietos šaltinių gaunamos švarios energijos užtikrins ilgalaikį kainų stabilumą ir sumažins priklausomybę nuo „naftos valstybių ir diktatorių“. Ministras pabrėžė, kad alternatyvūs energijos šaltiniai jau dabar tampa ekonomiškai konkurencingesni už tradicinius.
Specialistai sutinka, kad atsinaujinančios energijos investicijos per pastaruosius trejus metus padidino Britanijos energetinį atsparumą, tačiau perspėja dėl pereinamojo laikotarpio iššūkių. Aukšti energijos kaštai šildymo sezonui artėjant išlieka itin aktualus politinis klausimas, su kuriuo vyriausybė turės susidoroti artimiausiu metu. Ekonomistai primena, kad 2021 m. energijos kainų šuolis po Rusijos invazijos į Ukrainą vis dar daro įtaką šalies ekonomikai.
Fiskaliniai iššūkiai ir biudžeto apribojimai
Milibandas savo interviu ne kartą pabrėžė, kad vyriausybė turi atsižvelgti į „sudėtingas fiskalines aplinkybes“, svarstydama galimus mokesčių lengvatas. Šiuo metu Didžioji Britanija patiria didelį valstybės skolų lygį, o infliacija vis dar viršija centrinio banko nustatytus taikinius. Šie veiksniai riboja vyriausybės galimybes skatinti ekonomiką tiesioginėmis subsidijomis ar mokesčių sumažinimais.
Biudžeto atsakingumo instituto analitikai nurodo, kad net 2,5 mlrd. svarų metinės išlaidos PVM tarifo mažinimui sukeltų papildomą spaudimą viešosioms finansoms. Alternatyvūs scenarijai, tokie kaip taikinių kompensacijų mažo pajamų lygio šeimoms sistema, šiuo metu taip pat svarstomi finansų ministerijoje. Sprendimą turės atspindėti lapkričio 6 d. skelbiamas rudens biudžeto pareiškimas.
Visuomenės reakcija ir ekspertų vertinimai
Pilietinės organizacijos ir vartotojų teisių gynėjai kritiškai vertina vyriausybės lėtą reakciją į energijos prieinamumo krizę. Nef pelno organizacija Nesta, atlikusi skaičiavimus apie PVM mažinimo efektą, teigia, kad pasiūlymas yra tik dalinis sprendimas. Ekspertai reikalauja platesnių reformų, įskaitant namų šiltinimo programas ir socialinių tarifų sistemos tobulinimą.
Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad 62% gyventojų remtų bet kokias energijos sąskaitų lengvatas, net jei tai reikštų didesnius valstybės išskolinimus. Tačiau ekonomiško augimo instituto analitikai įspėja, kad ilgalaikė mokesčių bazės erozija gali turėti neigiamų pasekmių viešųjų paslaugų finansavimui. Debatai apie balansą tarp tiesioginės pagalbos ir ilgalaikės strategijos tęsiasi tiek vyriausybėje, tiek akademinėse apžvalgose.
Ateities perspektyvos ir politinės pasekmės
Artėjantis rudens biudžeto skelbimas taps svarbiu orientyru vyriausybės prioritetams energijos politikoje. Stebėtojai teigia, kad net nedidelis PVM sumažinimas galėtų būti interpretuojamas kaip politinis žingsnis, siekiant išlaikiti rinkėjų pasitikėjimą sunkių ekonominių laikų sąlygomis. Tuo pačiu metu opozicinės partijos jau skundžiasi, kad vyriausybė per lėtai įgyvendina savo rinkimų pažadus dėl energijos kainų.
Ilgalaikėje perspektyvoje energijos politikos sėkmė priklausys nuo to, ar vyriausybei pavyks suderinti skubią paramą gyventojams su sisteminiais pokyčiais energetikos sektoriuje. Milibando akcentuojamas perėjimas prie švarios energijos reikalaus didelių investicijų ir reguliavimo reformų, kurios gali sukelti pasipriešinimą tiek verslo, tiek politinių oponentų pusėse. Šių sprendimų rezultatai turės įtakos ne tik ekonominei padėčiai, bet ir šalies pasirengimui ateities energetiniams iššūkiams.